Mokslininkai
Friedrich Georg Wilhelm von Struve (1793 – 1864)
F. G. V. Struvė, žymus astronomas ir geodezininkas, gimė 1793 m. Altono mieste netoli Hamburgo gimnazijos direktoriaus šeimoje. 1808 m., nebaigęs gimnazijos, įstojo į Dorpato universitetą. Po pustrečių metų baigė filosofijos fakultetą ir pasirinko naują specialybę – astronomiją. 1813 m., apgynus disertaciją apie Dorpato observatorijos geografinę padėtį, jam buvo suteiktas magistro ir filosofijos daktaro laipsniai. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas matematikos ir astronomijos profesoriumi bei Dorpato universiteto observatorijos bendradarbiu. Jis nustatė žvaigždžių rektasensijas, tyrė dvinares bei daugianares žvaigždes. F. G. V. Struvė 1816 m. buvo paskirtas geodezinių matavimų Livonijoje (Estija, Latvija) vadovu. F. G. V. Struvė aktyviai dalyvavo Pulkovo observatorijos statybos paruošiamuosiuose darbuose, o nuo 1839 m. tapo pirmuoju jos direktoriumi. Struvė rūpinosi astronominių prietaisų įsigijimu, rengė mokslo darbų programas, tęsė pradėtus žvaigždžių tyrimus, nustatė astronomijos konstantas bei sprendė kitas astronomijos problemas. Nepaisant didelio užimtumo astronominiuose darbuose, jis daug dėmesio skyrė geodeziniams darbams bei moksliniams tyrimams. Geodezinių matavimų darbus ir jų rezultatus Struvė aprašė savo dviejų tomų leidinyje „Dienovidinio lankas“. Parašė daugiau kaip 150 mokslinių darbų, kurių didžiuma skirta geodezijai ir praktinei astronomijai. Trianguliacijos grandinės matavimuose dalyvavo W. Struvės studentai, Tartų universiteto absolventai ir komandiruoti klausyti astronomijos paskaitas jūrų karininkai taip pat profesorius G. Paucker iš Mitau (Jelgava, Latvija). Rezultate - iki 1827 metų išmatuotas 3035‘ meridiano lankas nuo Gogland salos Suomijos įlankoje iki Jekabpilio (latv. Jēkabpils) vakarinės Daugavos (dabartinė Latvija) dalies. Sudėtingiausi matavimai vyko Suomijos įlankoje, kur ilgiausios trikampių kraštinės ilgis buvo daugiau kaip 80 km. Ši grandinė siejosi su Livonijos trianguliacijos tinklu. W. Struvė pirmasis matavimuose panaudojo laipsninį kampų matavimo metodą ir gavo 1:1000 000 tikslumą.
Carl Friedrich Tenner (1783 – 1860)
Lietuvos teritorijoje „Struvės lanko“ matavimo darbams vadovavo estas Karolis Fridrichas Tenner‘is (Carl Friedrich Tenner (1783 – 1860)). Žymus Rusijos geodezininkas, gimė netoli Narvos neturtingoje šeimoje. Įgijęs pradinį išsilavinimą, geodezijos ir kartografijos žinias gavo tarnaudamas armijoje ir savarankiškai studijuodamas literatūrą. 1812 metais vykdė Sankt Peterburgo ir Suomijos įlankos pietinės pakrantės trianguliacijos darbus. Sudaręs Vilaius gubernijos trianguliaciją, tęsė tuos pačius darbus Kuršo, Gardino, Minsko, Volynės, Podolės, Kijevo gubernijose bei Besarabijoje. Jis susiejo savo sudarytą tinklą su Rytų Prūsijos bei Austrijos trianguliacijos tinklais. Drauge su savo bendradarbiais atliko beveik pusę Struvės lanko matavimų. Jam dalyvaujant atlikti daugelio bazių matavimai. Pietinėje lanko dalyje jis atliko dalį astronominių matavimų, dalyvavo kampų matavimuose ir beveik visuose skaičiavimuose, apdorojant geodezinių matavimų rezultatus. F. Tenneris geodezinę veiklą baigė turėdamas caro armijos generolo laipsnį. Jo darbus, kaip aukštos kokybės vertino W. Struvė ir žymus vokiečių astronomas, Karaliaučiaus observatorijos direktorius F. V. Beselis (Frydrik Vilhelm Bessel, 1784–1846). F. Tenneris buvo išrinktas Sankt Peterburgo Mokslų akademijos garbės nariu.
Jonas Sniadeckis (1756–1830)
Jonas Sniadeckis (lenk. Jan Chrzciciel Władysław Śniadecki) (1756–1830) gimė 1756, rugpjūčio 29 Žnine, Gniezno vaivadijos Krynskopavieto mieste išsilavinusių ir pasiturinčių tėvų šeimoje. Tėvas Poznanėje baigęs kolegiją, ėjo Žnino vaito, burmistro pareigas ir vertėsi alaus gamyba. Sūnus Jonas, Poznanėje baigęs Lubrańskio kolegiją, 1772–1775 m. Krokuvos universitete studijavo matematiką ir filosofiją, 1775 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį, apgynęs tezes „Ginčijami filosofijos teiginiai“. Universitetą baigęs, dvidešimtmetis filosofijos daktaras gavo mokytojo vietą reformuotoje Novodvorskių gimnazijoje, dėstė matematiką, fiziką, logiką, politinę ekonomiją. Savo lėšomis 1778 m. išvyko tobulintis į Vakarų Europos mokslo centrus. Gėtingeno universitete, garsėjusiame aukštu matematikos ir gamtos mokslų lygiu, tobulinosi aukštojoje matematikoje, astronomijoje, lankė ir kitų dalykų paskaitas. 1780 m. sausio mėn. išvyko į Paryžių, įstojo klausytoju į modernios orientacijos aukštąją mokyklą Collčge de France, klausėsi žymių tuomečių matematikų, astronomų, kitų dalykų paskaitų, bendravo su Paryžiaus mokslų akademijos ir kitais prancūzų mokslo žmonėmis. 1798 m. J. Sniadeckis gavo pasiūlymą tapti Vilniaus gubernijos observatorijos vedėju, 1806 m. paskirtas astronomijos profesoriumi, o 1807–1815 m – išrinktas Vilniaus universiteto rektoriumi. Turėdamas tiek patirties astronominiuose darbuose nenuostabu, kad mokslininkas dalyvavo ir trianguliacijos grandinės matavimuose, konkrečiai stebėjo ir nustatė Vilniaus observatorijos astronominę ilgumą. Observatorijos ir Meškonys (Vilniaus raj.) punktų vietinio laiko ir ilgumos skirtumai nustatyti pagal šviesos žybsnius, gaunamus deginant paraką ant kalvos, matomus iš abiejų punktų. Dvylikos dienų laikotarpyje stebėti 86 žybsniai. Matavimais gauta nuo Paryžiaus skaičiuojama punkto Meškonys astronominė ilguma ir nustatytas krypties Meškonys–Nevėžis astronominis azimutas ir punkto Meškonys platuma. Šie duomenys buvo naudoti Vilniaus, Kuršo ir Gardino gubernijų trianguliacijos tinklo pradiniam orientavimui atlikti.
Juozapas Chodzka (1800–1881)
J. Chodzka gimė Vilniaus gubernijoje Krivičiuose, Ašmenos bajorų šeimoje. Tėvas buvo žinomas visuomenės veikėjas, išsilavinęs, todėl labai rūpinosi vaikų lavinimu. Jau šešiolikos metų J. Chodzka įstoja į Vilniaus universitetą, kur didžiausią dėmesį skiria astronomijai ir geodezijai. Baigęs universitetą pradeda dirbti Vilniaus observatorijoje ir gauna siūlymą pradėti praktinę astronomo-geodezininko veiklą (vadovas. K. F. Tenner‘is). 1821 m. išvyksta į lauko matavimus Žemaitijoje, matuoja Žvirblaičių-Eitentaičių trikampių grandinę pajūryje. Mokslininkas nenutolo ir nuo astronominių stebėjimų. Trianguliacijos Kuršo tinklo apjungimui su Rygos ir Mintaujos observatorijomis reikėjo nustatyti Mintaujos observatorijos geografinę platumą ir kraštinės Gimnazijos bokštas-Uzingerio signalų azimutą. Atlikti 300 Šiaurinės žvaigždės ir 212 Saulės zenitinio atstumo stebėjimai. 1826 m. J. Chodzka buvo komandiruotas į Rygos pajūrį atlikti Demesensko (geografinę padėtį jau buvo nustatęs K. F. Tenneris), Svelferorto ir Runo salos švyturių apjungimą. Iš gautų matavimų išskaičiuota Svelferorto ir Runo salos geografinė padėtis. J. Chodzka padėjo pastatyti laikinas astronomines observatorijas Bristene, Bieline ir 1840 m. buvo perkeltas į Kaukazą, dirbo Kaukazo topografijos skyriuje. 1847–1853 m. atliko trianguliacijos matavimus pietų Kaukaze, 1854 m. – Armėnijoje, 1859–1866 m. – šiaurės Kaukaze, vėliau už Kubanėje. Per 14 sunkių kalnuose praleistų metų atliktas milžiniškas darbas: tiksliai nustatytos 1386 taškų – daugelio viršukalnių – geografinės padėtys ir aukščiai virš jūros lygio. Už šiuos darbus mokslininkui 1853 m. buvo suteiktas generolo majoro, o 1862 m. generolo leitenanto laipsnis. J. Chodzka vienas iš pirmųjų europiečių, 1850 m. rugsėjo 18 d. užkopusių į Ararato kalną.